2024 kovo 29 d.

Turizmas

Bažnyčios

Papilės Šv. Juozapo bažnyčia. Šiaudinės Švč. Mergelės Marijos bažnyčia.

Gamtos paminklai

Penkiolikakamienė liepa Rudikių ąžuolas Užbrasčių ąžuolas

Jurakalnis

Į pietus nuo senųjų kapinių, kairiajame Ventos krante, stūkso išvaizdus medžiais apaugęs gūbrys, nuo skardžio atskirtas gilia griova, nueinančia į Ventos upės slėnį - tai Jurakalnis

Malūnai

Augustaičių malūnas Papartynės malūnas Papilės malūnas Pašilės malūnas Rudikių malūnas

Muziejai

Simono Daukanto memorialinis muziejus. Lazdynų Pelėdos muziejus

Paminklai

S. Daukanto paminklas. S. Daukanto kapas. Paminklas 1863-1864 m.sukilėliams Biliūniškėse. Paminklinis akmuo Užbrasčių kaime 1863 m. laisvės kovotojams atminti. Šv. Jurgio paminklas

Parkai

Eglesių parkas, Kairiškių parkas, Klaišių buvusio dvaro parkas, Meškėnų buvusio dvaro parkas, Papilės parkas, Papilės vardinis ąžuolynas, Paragių parkas

Piliakalniai

Sustojus Papilėje, viename seniausių Žemaitijos miestelių, pirmiausia derėtų užkopti ant dviejų piliakalnių, tolimos istorijos liudininkų.

Apžadų kapeliai

Kelio Tryškiai - Viekšniai atkarpoje, už Kairiškių gyvenvietės, veda lauko keliukas į Apžadų kapelius.

Naujienos / Archyvas

Kaip paminėsime atkurtos valstybės šimtmetį

2014.06.18
 
   

                              Bendruomenė kviečiama diskutuoti ir siūlyti

          2018 metų vasario 16 dieną Lietuva minės išskirtinį istorijos įvykį - šimtąsias valstybės atkūrimo metines. Mūsų karta turi nuostabią galimybę gražiai įprasminti šią   datą, juolab kad laisvė ir nepriklausomybė - kiekvienos valstybės gyvavimo ir vystymosi pamatas. Mūsų tautai nepriklausomybę simbolizuoja Vasario 16-oji.

Lietuvos Respublikos Seimas 2018 metus jau paskelbė Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metais. Kaip mes, Papilės miestelio bendruomenė,  pasitiksime šią istorinę datą, kokį meninį akcentą pasirinksime jai įamžinti, priklauso tik nuo mūsų pačių,  bendruomenės žmonių, nuomonės ir rūpesčio. O kad tokių brangių ir esminių dalykų - laisvės ir nepriklausomybės - įamžinimas nebūtų primityvus, kičinis ar pernelyg pompastiškas, turime diskutuoti, siūlyti idėjas, išsakyti nuomones, nes ir vieta, ir meninė išraiška turi būti priimtina daugeliui.  

          Iki šios iškilios datos liko 4 metai. Tai daug ir kartu mažai laiko visų mūsų, čia gyvenančių, anksčiau gyvenusių ir mylinčių savo tėviškę, diskusijoms, pasirinkimui ir idėjos įgyvendinimui.

         Ką galime padaryti? Gražus pavyzdys yra paminklas didžiajam lietuviui Simonui Daukantui, pastatytas mūsų miestelyje 1930 metais Lietuvos mokytojų surinktomis lėšomis. Daug gražių paminklų laisvei ir nepriklausomybei  buvo sukurta per pirmąjį ir antrąjį laisvos Lietuvos dešimtmetį, juos turėjo beveik kiekvienas didesnis Lietuvos miestelis. Deja, dauguma jų  okupantų buvo nugriauta ar suniokota. Manau, poreikis atstatyti buvusius ir kurti naujus paminklus Lietuvos laisvei ir nepriklausomybei turėtų būti aktualus visai visuomenei: ir laisvės kovų dalyviams, tremtiniams ir politiniams kaliniams, ir šiandienos jaunimui, moksleiviams, nes jie ir jų vaikai gyvens po mūsų ir kurs Lietuvą.

Išrinktas organizacinis komitetas

             Mano širdyje dar tebeskamba tautinė giesmė, kurią giedojome 2014 metų Vasario 16 dieną Papilės kultūros namų salėje grojant Latvijos universiteto orkestrui. Tada visi, dalyvavę šiame renginyje, nutarėme, kad būtina  įprasminti Lietuvos nepriklausomybės šimtmečio sukaktį ir mūsų miestelyje. Buvo pasiūlytas ir išrinktas komitetas, kurio užduotis organizuoti, išrinkti geriausią idėją ir svarstyti, kaip ją   įgyvendinti Papilėje.  

           Į komitetą išrinkti: Antanas Vaičius, Papilės seniūnas, aktyvus žmogus, daug nuveikęs Papilės labui, Jonas Jucys, Papilės bažnyčios kunigas klebonas, mokytoja Marija Repšytė, Šarūnas Sabaliauskas, architektas, Lietuvos architektų sąjungos tarybos narys, dabartinės S. Daukanto aikštės projekto autorius, papilėniškė Gražina Gauronskienė, Akmenės rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja, Virginija Uksienė, kraštietė, gimusi Papilėje ir iki šiol save vadinanti  papilėniške, mokslininkė, Vilniaus universiteto darbuotoja.  Komiteto narių valia  komiteto pirmininku tapau aš, Algirdas Gauronskis. Darbus pradėjome nedelsdami.

           2014 metų vasario 19 dieną banke atidarėme sąskaitą.  Šiandien galime  pasidžiaugti, kad ši sąskaita jau nėra tuščia, joje - žmonių, pritariančių šiai gražiai idėjai, paskirti savo 2 procentai pajamų mokesčio ir kitos lėšos.

           2014 metų birželio 3 dieną komiteto nariai buvo susirinkę  Šiauliuose, Chaimo Frenkelio viloje. Buvome  pasikvietę Lietuvos muziejų sąjungos pirmininką, „Aušros" muziejaus direktorių Raimundą Balzą. Tarėmės, diskutavome, išklausėme specialistų nuomonių, kaip meninės išraiškos priemonėmis šią iškilią datą būtų galima paminėti  mūsų miestelyje. Idėjos įgyvendinime nutarta pakviesti dalyvauti visą bendruomenę, pasiūlyta įtraukti ir Papilės gimnazijos moksleivius, organizuojant konkursą šia tema.   

Susitelkime bendram tikslui

              Domintis, studijuojant literatūrą apie pirmaisiais Lietuvos respublikos  dešimtmečiais statomus paminklus, akivaizdu: tais laikais ypač aktuali ir madinga simbolika buvo Vytis, dvigubas kryžius, Laisvės angelo figūra, modifikuotas obeliskas. Būdingi įvairūs postamentai, ant kurių buvo komponuojama dvigubas kryžius, tuometinių didvyrių figūros. Neretai postamento funkciją atlikdavo aukuras - amžinosios atminties atributas. Šie laisvės ir nepriklausomybės įprasminimo principai, kaip bendražmogiškų ir pamatinių vertybių meninė išraiška, naudojami ir daugelyje kitų valstybių. Panašus yra Laisvės paminklas Rygoje, naujas Laisvės paminklas Taline, paminklai laisvei Suomijoje.

              Komitete svarstyta ir galimybė sukurti dar vieną traukos objektą Papilėje, prie bažnyčios. Būtų sutvarkyta aikštė, joje galėtų atsirasti paminklas pirmajam Lietuvos Prezidentui, kitai iškiliai, iš Papilės kilusiai, Lietuvai nusipelniusiai asmenybei, Lietuvos partizanams, o gal būtų pasirinktos kitokios meninės išraiškos formos.

             Kviečiu nebūti abejingiems, pagalvoti, padiskutuoti su savo artimaisiais, pažįstamais, draugais ir siūlyti idėjas. Juolab kad šis bendras tikslas gali suvienyti bendruomenę bei subrandinti dvasiškai.

             Atidaryta sąskaita Swedbanke, sąskaitos Nr. LT61 7300010138338418. Gavėjas - Akmenės rajono, Papilės seniūnijos rėmimo fondas. Mokėjimo paskirtis  - parama valstybės šimtmečio paminėjimui 2018 metais.

           

 

            Pagarbiai, 

                   Algirdas Gauronskis

Paskutinį kartą atnaujinta: 2014.06.18 14:45
 

100-mečiui

Kontaktai

Akmenės rajono Papilės

seniūnijos rėmimo fondas
Kodas 153091222
J. Basanavičiaus g. 22A, Papilė,

LT-85243, Akmenės r. sav.
Tel. (8 425) 32633
El. paštas antanas@vaicius.lt

 

2009 - 2024 © Papilės kraštas