2024 balandžio 19 d.

Turizmas

Bažnyčios

Papilės Šv. Juozapo bažnyčia. Šiaudinės Švč. Mergelės Marijos bažnyčia.

Gamtos paminklai

Penkiolikakamienė liepa Rudikių ąžuolas Užbrasčių ąžuolas

Jurakalnis

Į pietus nuo senųjų kapinių, kairiajame Ventos krante, stūkso išvaizdus medžiais apaugęs gūbrys, nuo skardžio atskirtas gilia griova, nueinančia į Ventos upės slėnį - tai Jurakalnis

Malūnai

Augustaičių malūnas Papartynės malūnas Papilės malūnas Pašilės malūnas Rudikių malūnas

Muziejai

Simono Daukanto memorialinis muziejus. Lazdynų Pelėdos muziejus

Paminklai

S. Daukanto paminklas. S. Daukanto kapas. Paminklas 1863-1864 m.sukilėliams Biliūniškėse. Paminklinis akmuo Užbrasčių kaime 1863 m. laisvės kovotojams atminti. Šv. Jurgio paminklas

Parkai

Eglesių parkas, Kairiškių parkas, Klaišių buvusio dvaro parkas, Meškėnų buvusio dvaro parkas, Papilės parkas, Papilės vardinis ąžuolynas, Paragių parkas

Piliakalniai

Sustojus Papilėje, viename seniausių Žemaitijos miestelių, pirmiausia derėtų užkopti ant dviejų piliakalnių, tolimos istorijos liudininkų.

Apžadų kapeliai

Kelio Tryškiai - Viekšniai atkarpoje, už Kairiškių gyvenvietės, veda lauko keliukas į Apžadų kapelius.

Naujienos / Archyvas

„Sugrįžimai į Paragius“

2015.09.02
 

„Sugrįžimai į Paragius“: susidomėjimas švente auga

Paragiuose esančiame Lazdynų Pelėdos memorialiniame muziejuje vyko tradicinė klojimo teatrų šventė „Sugrįžimai į Paragius“. Šventės dalyviai ir žiūrovai mėgavosi mėgėjų teatrų ir liaudies ansamblių pasirodymais. Į kasmet per Šv. Roką vykstančią tradicinę mėgėjų teatrų krivūlę atvykę žiūrovai netilpo į daržinę, kurioje pastatyta naujoji scena. „Galbūt kitais metais dėl tokio didelio susidomėjimo šventės pasirodymus rengsime dar ir lauko scenoje“ – sakė Akmenės krašto muziejaus vadovė Lionė Stupurienė.

Pasipriešinimo temos

Susirinkusius į šventę pasveikino muziejaus naujasis vadovas Nerijus Jonutis ir specialistė turizmui Greta Masaitytė. Pirmieji šventėje ant scenos užlipo Papilės kultūros namų folkloro ansamblis „Jurakalnis“ ir šventės globėjas Klaipėdos universiteto Kultūros magistras, režisierius, teatrologas prof. Petras Bielskis. Papilės ansamblis, kurio vadovė Donvina Savickienė, dainavo pokario dainas, o intarpuose prof. P. Bielskis skaitė Kazio Bradūno eiles iš ciklo „Sidabrinės kamanos“. „ Visa tai, ką mes išgyvenom pokario metais, K. Bradūnas sugebėjo perteikti poezijos tekstais“, – sakė jis.

Šventės globėjas papasakojo ir komišką susitikimą su poetu K. Bradūnu, kai šis grįžo į Lietuvą po Nepriklausomybės atkūrimo: „Jis tuomet atvyko į Kalvariją, į Šarnelę, kur palaidotas jo moksladraugis, kurso draugas, Vytautas Mačernis. Visi šoko, dainavo, o man į petį kažkas pak-pak ir sako: „Ką jūs čia darot?“. „Kas čia dar pristojo?“, – galvoju ir atsakau atžagariai pačiam Bradūnui: „Ką, ką? Juk Bradūno laukiam“. Mat tuomet dar niekas jo iš veido nepažinojo.“ Kalbėdamas apie pokario dainas, jų tekstus, prof. P. Bielskis pažymėjo, kad mums nuolat reikia prisiminti pasipriešinimo temas, partizanų temą, „nes, nepaisant visų mūsų tikėjimų ir netikėjimų, tai buvo sunkus mums laikas“. Profesorius žavėjo klausytojus tobulomis eilėraščių intonacijomis ir aktoriniais sugebėjimais, ko neperteiksi – tai tiesiog reikia išgirsti ir pamatyti.

„Sunku įsivaizduoti šios šventės be Petro, kuris dėka savo dvasios ir kūrybos sklaidos jau tapo tarsi mūsų šeimos narys, tarsi būtų gimęs ir augęs tarp mūsų. Neseniai jis šventė savo brandžią gyvenimo sukaktį, tad šia proga meras Vitalijus Mitrofanovas pavedė mane perskaityti ir įteikti padėkos raštą“, – kalbėjo Akmenės rajono savivaldybės mero pavaduotojas Apolinaras Nicius. Teatrologui padėkota už nuopelnus kultūrai ir menui, už iniciatyvas, inspiruojančias bendruomenę pozityviai veiklai ir už asmeninę atsakomybę, kuriant kultūrinę ir dvasinę aplinką tradicinėje šventėje „Sugrįžimai į Paragius“. Mero pavaduotojas publikai pristatė ir pasveikino naująjį Lazdynų Pelėdos memorialinio muziejaus vadovą Nerijų Jonutį, kuris Paragiuose nuo šiol rūpinsis dvasiniu rašytojų palikimu ir dvaro aplinka.

„Išminties perliukai“ ir Žemaitė

Mažeikų rajono savivaldybės kultūros centro mėgėjų teatro trupė „Visavi“ (vadovė Daiva Gedvilienė) šventės svečiams ir dalyviams parodė pagal gyvenimiškas istorijas sukurtą teatralizuotų improvizacijų performansą. Nepaliko abejingų ir Joniškio kultūros centro Kriukų teatro aktorių „Uogos“ pasirodymas (vadovė Danguolė Musejukienė). „Patarimas moterims: „Reikia gyventi taip, kad būtų malonu prisiminti, bet gėda papasakoti.“ Patarimas vyrams: „Tamsus alus geriau už šviesų rytojų“, ­– štai tokius „išminties perliukus“ žarstė „Uogos“.

Naujosios Akmenės kultūros rūmų liaudies teatras pristatė spektaklį „Žemaitė ir trys mylimos“ pagal Žemaitę ir A. Sprindį, režisuotą Andrėjos Gričiutės. Pasak režisierės, kuriant scenarijų remtasi ne tik Žemaitės kūriniais, bet ir gausia kritine medžiaga: Adolfo Sprindžio ir Solveigos Daugirdaitės monografijomis, Donato Saukos studija „Žemaitės stebuklas“ ir kita literatūra. „Kai kalbame apie Žemaitę ir jos kūrinius, tenka kalbėt apie tai, kas išaukština žmogaus dorovę, kas šiandieniniame pasaulyje yra vis retesnis svečias“, – sakė A. Gričiutė. Pasak režisierės, iki spektaklis išvysta dienos šviesą – užtrunka gana ilgai: „Vien spektaklio idėjos ieškojimai truko trejus metus, o kur dar repeticijos, dekoracijos, kostiumai...“ Įdomu tai, kad režisierė pati siuvo aktoriams rūbus, siuvinėjo sijonus, prie dekoracijų prisidėjo visa aktorių komanda: Saulius Sereika, Edmundas Lukšas, Justas Nagrockis ir kiti.

„Sugrįžimus į Paragius“ vainikavo nuotaikingas kapelijos „Mingė“ koncertas. Šventės dalyviai ir žiūrovai džiaugėsi dvaro aplinka, vaikštinėjo parko takeliais, apžiūrinėjo muziejaus ekspozicijas, fotografavosi su medinėmis pelėdomis, skanavo įmonės „Papilės aguona“ duoneles su lašiniais, džiaugėsi Daivos Gerikienės dekupažuotais akmenėliais „Vasaros suvenyrai“ ir matavosi, anot Aldonos Valantienės, jos pačios senovės baltų raštais išmargintas riešines.

Beje, šventėje viešėjo ir garbingas svečias – Lazdynų Pelėdos (Marijos Lastauskienės) vaikaitis, tautotyrininkas, lietuvių tautinės savimonės puoselėtojas Rimantas Matulis ir jo sūnus Daumantas Matulis su šeima.

 

Mindaugas Laukys

Autoriaus nuotr.

 

 
  
 
  
Paskutinį kartą atnaujinta: 2015.09.02 16:34
 

100-mečiui

Kontaktai

Akmenės rajono Papilės

seniūnijos rėmimo fondas
Kodas 153091222
J. Basanavičiaus g. 22A, Papilė,

LT-85243, Akmenės r. sav.
Tel. (8 425) 32633
El. paštas antanas@vaicius.lt

 

2009 - 2024 © Papilės kraštas