2019 rugsėjo 21 d.

Turizmas

Bažnyčios

Papilės Šv. Juozapo bažnyčia. Šiaudinės Švč. Mergelės Marijos bažnyčia.

Gamtos paminklai

Penkiolikakamienė liepa Rudikių ąžuolas Užbrasčių ąžuolas

Jurakalnis

Į pietus nuo senųjų kapinių, kairiajame Ventos krante, stūkso išvaizdus medžiais apaugęs gūbrys, nuo skardžio atskirtas gilia griova, nueinančia į Ventos upės slėnį - tai Jurakalnis

Juros periodo atodanga

Ventos upės slėnio šlaituose ir Jurakalnio griovoje yra 9 juros periodo uolienų atodangos. Jura vadinamas vidurinis mezozojaus eros etapas, prasidėjęs prieš 205 milijonus metų ir trukęs apie 60 milijonų metų

Malūnai

Augustaičių malūnas Papartynės malūnas Papilės malūnas Pašilės malūnas Rudikių malūnas

A. Martyšiaus kaimo turizmo sodyba

Kaimo turizmo sodyba „Svajoklių slėnis“

Muziejai

Simono Daukanto memorialinis muziejus. Lazdynų Pelėdos muziejus

Paminklai

S. Daukanto paminklas. S. Daukanto kapas. Paminklas 1863-1864 m.sukilėliams Biliūniškėse. Paminklinis akmuo Užbrasčių kaime 1863 m. laisvės kovotojams atminti.

Parkai

Eglesių parkas, Kairiškių parkas, Klaišių buvusio dvaro parkas, Meškėnų buvusio dvaro parkas, Papilės parkas, Papilės vardinis ąžuolynas, Paragių parkas

Piliakalniai

Sustojus Papilėje, viename seniausių Žemaitijos miestelių, pirmiausia derėtų užkopti ant dviejų piliakalnių, tolimos istorijos liudininkų.

Apžadų kapeliai

Kelio Tryškiai - Viekšniai atkarpoje, už Kairiškių gyvenvietės, veda lauko keliukas į Apžadų kapelius.

Naujienos / Archyvas

Karpiniai Simono Daukanto muziejuje

2019.08.22
 

     Popieriaus karpinius turbūt kiekvienas esate karpęs, tačiau, ar kada domėjotės, kaip atsirado ši dailės šaka, kokia buvo šių trapių meno kūrinių reikšmė ir paskirtis. Karpinių ištakos siejamos su rytų šalių (konkrečiau – Kinijos) menu, vėliau šis menas paplito po visą pasaulį. Įvairiuose šaltiniuose teigiama, kad seniausi karpiniai buvo sukurti net prieš du tūkstančius metų, nes tuo laikotarpiu Kinijoje Cai Lunas išrado popierių ir nuo tada pradėti kurti karpiniai iš popieriaus. Pas mus karpiniais pradėta užsiiminėti XVI a., vėliau, XIX a. pabaigoje–XX a. pirmaisiais dešimtmečiais, jais buvo labai populiaru puošti namus: karpyti užuolaidėles, servetėles, lempų gaubtus. Karpiniais buvo puošiamos eglutės, lentynos, indaujos, paveikslų ir veidrodžių rėmai. Popieriaus karpiniai atspindėdavo liaudies kūrybos išskirtinumą ir tam tikro krašto etninę kultūrą.

      Rugpjūčio 14 d. Papilės Simono Daukanto muziejuje buvo atidaryta Lietuvos Tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus Skuodo sekcijos pirmininkės, skuodiškės Elvitos Šeputaitės karpinių paroda „Nuo pradžios be pabaigos“. Muziejų papuošė išskirtinio grožio, lengvi it pienės pūkas ir trapūs tarsi voratinklio gija karpiniai. Per parodos atidarymą buvo rodomas vaizdo įrašas apie karpinių autorę Elvitą Šeputaitę, o vėliau ji pati papasakojo, kaip atsiranda trapus ažūras: „svarbiausia – idėja, paskui – popierius ir žirklės... Vienų karpinių idėjos ateina spontaniškai – aš tiesiog matau viziją. Kitų karpinių eskizai ramiai laukia savo eilės užrašų knygutėje ar kur kitur.“ Pradėjęs gilintis į šį iš praeities atėjusį kruopštaus popieriaus karpymo meną, sužinai, kad esama įvairių karpinių meistrų karpymo būdų: popieriaus lapas sulankstomas dvigubai, keturgubai ir aštuongubai ir iš karto karpomi visi sluoksniai; naudojama medžiaga – popierius ir įrankiai – dažniausiai žirklutės ir specialūs rėžikliai. Pačiai karpinių meistrei labiausiai patinka asimetriški (karpiniai skirstomi į tris grupes: asimetriški, simetriški ir mišrūs), dvispalviai, t. y. juodi ir balti, karpiniai. Karpinių meistrė pažymi, kad jos karpiniuose vyrauja juoda spalva, nes ji, kaip meninės raiškos priemonė, geriausiai atspindi kūrybines idėjas, o jei prisimintume spalvų psichologiją, juoda spalva padeda apsisaugoti nuo streso. Elvitos Šeputaitės nuomone, juodą spalvą renkasi laisvę mylintys ir kartais į jokius rėmus netelpantys žmonės. Kūrėja įkvėpimo semiasi iš gamtos, kelionių ir liaudies meno, o jos karpiniuose vyrauja augaliniai motyvai. Tautodailininkė yra surengusi daugiau nei keturiasdešimt personalinių parodų, jos karpiniai buvo eksponuojami parodose Lenkijoje, Latvijoje ir Vokietijoje.

      Papilės Simono Daukanto muziejuje eksponuojamą Elvitos Šeputaitės parodą „Nuo pradžios be pabaigos“ puikiai atspindi suomių rašytojo, žurnalisto Martiso Larnio kažkada ištarti žodžiai: „Kiekvienam įkvėpimo lašui dar reikia pridėti devyniasdešimt devynis prakaito lašus.“ Paroda muziejuje veiks iki spalio mėn. Parodos lankymas nemokamas.

 

       Papilės Simono Daukanto muziejaus vadovė-turizmo vadybininkė Ernesta Šmukštaitė

Paskutinį kartą atnaujinta: 2019.08.22 09:58
 

100-mečiui

Kontaktai

Akmenės rajono Papilės

seniūnijos rėmimo fondas
Kodas 153091222
J. Basanavičiaus g. 22A, Papilė,

LT-85243, Akmenės r. sav.
Tel. (8 425) 32633
El. paštas antanas@vaicius.lt

 

2009 - 2019 © Papilės kraštas