Į pietus nuo senųjų, Pirmajame piliakalnyje įkurdintų kapinių, kairiajame Ventos krante, stūkso išvaizdus medžiais apaugęs gūbrys, nuo skardžio atskirtas gilia griova, nueinančia į Ventos upės slėnį. Tai Jurakalnis, mėgstama papilėniškių poilsio, pasivaikščiojimų vieta. Griova toje vietoje apaugusi gausia augmenija. Ją slepia juodalksnio vainikai. Kad lengviau būtų surasti šią garsiąją atodangą, reikia nuo griovos žiočių, atsiveriančių į Ventos slėnį, paėjėti apie 75 metrus. Ji yra apie 580 m į pietų pietvakarius nuo gelžbetoninio tilto per Ventos upę Papilėje ir apie 150 m į pietvakarius nuo buvusio malūno. Šią atodangą dabar lengviausia tyrinėti, nes ji yra griaunama griovinės erozijos. Statūs griovos šlaitai nuolat griūva, nesuspėja apaugti augmenija, kuri juos sutvirtintų. Todėl griovos kairiajame šlaite lengviausia pasiekti senuosius sluoksnius, priklausančius juros sistemai.
Įgyvendinant projektą „Bešeimininkių pastatų saugomose teritorijose likvidavimas, pažeistų teritorijų rekultivavimas bei objektų atkūrimas", Jurakalnio ir jį skiriančios griovos teritorija sutvarkyta, įrengtas medinis pėsčiųjų takas su laiptais į Jurakalnio viršūnę. Nuo Jurakalnio apžvalgos aikštelės atsiveria įspūdinga Ventos upės slėnio ir Papilės miestelio panorama su kitame krante stūksančiu mediniu buvusio malūno pastatu.