Naujienos / Archyvas

      Spalio 28-osios darganotas oras visiškai netrukdė šių dviejų datų paminėjimui.

      Negausus būrelis papilėniškių ir svečių Šv. Juozapo bažnyčioje meldėsi už Simoną Daukantą, muziejaus įkūrėjus, jo puoselėtojus ir lankytojus. Šv. Mišias aukojo klebonas kun. Jonas Jucys.

      Kaip ir buvo skelbta kvietime, 11.00 val. Simono Daukanto muziejuje atidaryta Antano Adomaičio tapybos ir medžio drožinių paroda „Budinimai“. Parodos pavadinimą autorius siejo su Daukanto „Būdu senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“. Parodos dalyviai buvo sužavėti tapytojo, medžio drožėjo vaizduotės žaismu, paveikslų siužeto gilumu, jų skleidžiama šviesa, darbais, kurių turinys persmelktas Simono Daukanto dvasios.

     Antanas Adomaitis susirinkusiems trumpai pristatė savo darbus. Už pastangas atvežti parodą papilėniškiams, menininkui dėkojo savivaldybės vicemeras Apolinaras Nicius, seniūnas Antanas Vaičius, tautodailininkė Filomena Adomavičienė.

     Po parodos atidarymo minėjimo dalyviai persikėlė į kultūros namus, kur vyko konferencija, skirta Simono Daukanto muziejaus 30-mečiui ir istoriko 223-osioms gimimo metinėms.

     Muziejaus vadovė Ernesta Šmukštaitė sveikinimo žodžiui pakvietė rajono savivaldybės vicemerą Apolinarą Nicių, seniūną Antaną Vaičių. Abu sveikintojai su didele pagarba prisiminė muziejaus puoselėtoją Danutę Jadvygą Veisienę, o gėlės ir atminimo suvenyrai buvo adresuoti muziejaus įkūrėjui, redaktoriui Leopoldui Rozgai ir dabartinei muziejaus vadovei Ernestai Šmukštaitei. Leopoldas Rozga prisiminė 1986 metus ir muziejaus atsiradimo istoriją, kaip numatytame ateizmo muziejuje „apsigyveno“ Simonas Daukantas. Redaktorius, linkėdamas puoselėti muziejų, padovanojo ypač vertingą 1931 m. išleistą Kipro Bielinio knygą „1905 metai atsiminimai ir dokumentai“.

     Konferencijos dalyviai klausėsi itin įdomių pranešimų. Klaipėdos universiteto prof., dr. Roma Bončkutė pranešime „Kultūriniai transferai Simono Daukanto veikale Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“, pasidalijo savo tyrinėjimais apie M. Daukšos ir K. Donelaičio įtaką Simono Daukanto raštams lietuvių kalba.

     Įvairių laikų archeologines Papilės krašto vertybes pristatė Šiaulių „Aušros“ muziejaus vyr. muziejininkė, Šiaulių universiteto doc. dr. Birutė Kazimiera Salatkienė pranešime „Papilės archeologijos paveldas“.

     Šiaulių universiteto prof. dr. Rita Regina Trimonienė analizavo žodžio „tėvynė“ atsiradimą ir jo vartojimo istoriją (pranešimas „Tėvynės samprata XIX a. I pusėje ir Simonas Daukantas“). Archeologė Justina Stankevičiūtė pristatė šių metų rudenį Papilės miestelyje atliktų archeologinių tyrinėjimų radinius, kaip įrodymą, kad Papilėje VII-IX a gyveno žmonės, turėję ryšius su plačiuoju pasauliu. Gaila, kad šias neįkainojamas istorijos pamokas praleido Papilės Simono Daukanto gimnazijos vyresniųjų klasių gimnazistai.

     Konferencijai spalvų suteikė Šiaulių konservatorijos kanklininkių trio „Aušrinė“ ( vadovė Regina Vaišnorienė) ir birbynininko Alvaido Bernoto atliktos populiarios melodijos, Ventos regioninio parko direktoriaus Andriaus Almanio skaitytos ištraukos iš S. Daukanto „Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“. „Atgaivos“ klubo moterų trio (Zita, Janina, Danutė) padainavo Simono Daukanto užrašytas žemaitiškas dainas, kurias surinko ir melodijas pritaikė ilgametė žemaičių kultūros draugijos narė Janina Zvonkuvienė.

       /Leopoldo Rozgos ir Janinos Rekašienės nuotraukos/

           Simono Daukanto muziejaus ir seniūnijos informacija