Baltų kelias - nauja pažintinė ir kultūrinė patirtis

Dažnas ieškome savo giminės kuo gilesnių šaknų, didžiuojamės kelis amžius siekiančiais geneologiniais medžiais. Bet į savo protėvius galima pažiūrėti bendresne prasme - ne tik per kraujo giminystę. Noriu pristatyti būsimo tarptautinio kultūros kelio Baltų kelias bendrą vaizdą.
Kad maršrutas galėtų vadintis tarptautiniu kultūros keliu, jis turi apimti bent tris valstybes, pavyzdžiui, švento Jokūbo kelias, Europos kapinių kelias, Dunojaus vyno kelias, Impresionizmo kelias – iš viso jau yra 33 sertifikuoti maršrutai. Kaip atsirado Baltų kelias? Baltų kalbos - gyvos lietuvių, latvių ir kitados išnykusi prūsų kalba išsaugojo daugelį senovinių žodžių ir gramatinių formų. Baltiškos kilmės vandenvardžiai ir kai kurie vietovardţžai nuo Maskvos apylinkių rytuose iki Oderio vakaruose ir nuo Dauguvos šiaurėje iki Ukrainos pietuose kyla iš III–II tūkstantmečio pr. Kr. laikotarpio. Mus su latviais sieja dainos ir didieji istorijos pasakojimai – Lietuvos ir Latvijos tautinių valstybių kūrimo pamatas
Baltų kelias turi tris ratus (pusračius Lietuvos pusėje) – Kuršių ratas, Žiemgalių ratas, Sėlių ratas, kurie susijungs su analogiškais latvių pusračiais. Yra paruošta Baltų kelio galimybių studija (parengė prof. dr. Vykintas Vaitkevičius), vyksta pristatymai ir mokymai. Teko dalyvauti Pakruojo dvare vykusiuose mokymuose. Galimybių studijoje išskirti 7 pagrindiniai turistiniai keliai, Štai vienas iš jų - Didysis Lietuvos istorijos pasakojima - apima tokias lankytinas vietas: S. Daukanto kapas ir (arba) memorialinis muziejus – Kęstučio paminklas su geležiniais vilkais Kivyliuose – D. Šidlausko-Visuomio kapas Pakempinių kaime – Žvelgaičio kalnas – Žagarės žirgyno žemaitukai – Kalnelio (Ziniūnėlių) ąžuolynas – Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus archeologinė ekspozicija – Balčiūnų sodyba – Pakruojo krašto muziejus „Žiemgala“ – Kunigaikštienės Birutės paminklas – Vytauto paminklas. Visi objektai buvo vertinami, pagal tokius kriterijus: ar pritaikyta lankymui, ar atlikti moksliniai tyrimai, kokia mitologinė, archeologinė, istorinė, visuomeninė reikšmė. Mūsų rajone aukštus balus surinko Jurakalnio geologinis-pažintinis takas, Kamanų mokomasis-pažintinis takas. Pasižvalgius pas kaimynus, matyti, kad labai vertingas Jadvygos Balvočiūtės vaistažolių ūkis, Mažeikių muziejus su Pavirvytės kapinymo radiniais, Pašatrijos piliakalnis (Šatrijos kalnas).
Kas mums iš to? Ne tik vietinės, bet ir tarptautinės galimybės. Ventos regioniniam parkui, Kamanų valstybiniam gamtiniam rezervatui - ne veltui Žiemgalių ratas pristatomas kaip pasakojimas apie baltų genčių ž e m ę – jos gelmes, paviršių, mineralus, vandenis, augalus ir gyvūnus. Muziejams. Juk Akmenės krašto muziejus turi tokių išskirtinių Papilės kapinyno radinių ir latviškai laisvai kalbančią darbuotoją. Kultūros centrui. Tautodailininkams. Verslininkams – turistų srautus reikės maitinti ir apgyvandinti.
Kas dar gerai? Turistai tenkina pažinimo norą ir atranda įkvėpimo šaltinių: savitą gamtos ir kultūros paveldą, kalbą, papročius, maistą, kiti kuria asmeninius ryšius su gimtuoju tėvų, senelių kraštu. Galimybių studija suteikia šaltinį, iš kurio galima semtis idėjų. Galima šiuolaikinė interpretacija. Tik turi būti išlaikytas tikrumas, negalima sukurti naujų istorijų. Tikrai turime, ką parodyti, ką pasakyti ir kuo nustebinti.Baltiškumas gali ženkliai praturtinti visos Europos kultūros įvairovę.
Rita Masiulienė
