Eglesi? parkas yra 4 km. ? šiaur?s rytus nuo Papil?s, tarp kelio Papil?-Kruopiai ir Šaltiški? tvenkinio, Eglesi? kaimo šiaur?s rytin?je dalyje. Bendras plotas - 2,7 ha. Eglesi? dvar? 1906 m. vasario 3 d. pirko Aleksandro Godlevskio dukra Zofija Bu?ekien?. Jos vyras Emanuelis Bu?ekas buvo girininkas, labai myl?jo gamt?, tod?l prie savo dvaro sodino ?vairius medžius, tiek vietin?s kilm?s, tiek atvežtinius. Po antrojo pasaulinio karo savininkas pasitrauk? iš savo dvaro, tod?l dvaras ir parkas liko nepriži?rimi. Kol?kiniais laikais park? priži?r?jo S. Daukanto kol?kis, nes greta buvo kontora ir centrin? gyvenviet?. Dvaro pastat? neb?ra. Dabartiniu metu parkas priži?rimas seni?nijos, j? tvarko iš vieš?j? darb? paskiri darbininkai, be to prieš renginius talkas rengia Eglesi? kaimo bendruomen?. Jame auga paprastieji uosiai, klevai, liepos, ?žuolai, tuopos, gudobel?s, alyv? ir Vanhuto lanksvos kr?mai, buvusio sodo liku?iai. Iš retesni? medži? auga veimutin? pušis, Suka?iovo maumedžiai, paprastieji bukai, pilkasis ir 3 sidabriniai k?niai, paprastasis skirpstas, baltažiedis vilkmedis, paprastoji vinkšna, 2 melsvosios pac?g?s, melsvoji dygioji egl?, raudonasis ?žuolas, 2 totoriniai klevai, vakarin?s tujos. Parkas m?giamas ir lankomas vietini? gyventoj?, ?ia vyksta bendruomen?s renginiai.
Kairiški? parkas yra gyvenviet?s vakarin?je dalyje, dešiniajame Virvyt?s krante, bendras plotas 12,6 ha. Palei up?, apie 2 ha plote yra vaismedži? sodas. Sod? iš vakar? ir piet? juosia liep? eil?. Vakarin?je sodo dalyje, prie kelio, yra apie 35 m. ilgio vandens telkinys, apaug?s liepomis ir klevais. Parke auga sibirinis maumedis, paprastasis kaštonas, totorinis klevas. Šiuo metu turto savininkas yra Vladas Sirutavi?ius.
Klaiši? buvusio dvaro ir parko teritorija užima 11,1 ha. Parkas yra kelio Šemetai?iai - Kruopiai dešin?je pus?je, 6 km nuo Šemetai?i?, Klaiši? kaimo pietvakarin?je dalyje. Parkas yra ant dešiniojo Pragalvio upelio kranto. Ši teritorija nuosavyb?s teis?mis priklauso Vincui Karveliui, kurio t?vas dvar? pirko 1925 m. iš Eugenijaus Burbos, o šie dvar? vald? jau 1841 m. Sen?j? pastat? mažai b?ra lik?. Iš parko lik? tik parko teritorij? juosianti liep? ir kašton? eil?, auga uosiai, drebul?s, klevai, keletas raudonuogio šeivamedžio kr?m?. Stambiausias parko medis - paprastasis ?žuolas, kurio skersmuo siekia 1,3 m.
Mešk?n? buvusio dvaro parkas užima 4,4 ha plot? ir yra apie 300 m. ? šiaur?s vakarus nuo Šiaudin?s kaimo kapini?. ? parko teritorij? nuo vieškelio Papil?-Balsiai veda gana graži 100 liep? al?ja. Atstumas tarp atskir? eili? ir tarp medži? eil?je po 7,5 m. Al?ja atsiremia ? parko vidur?. Park? juosia liep? al?ja. Parke auga kaštonai, uosiai, paprastieji klevai, drebul?s, alyv?, paprast?j? karagan? kr?mai, pušys, beržas, Engelmano egl?, europinis maumedis, yra sodo liku?iai.
Mešk?n? dvaras. Jo atsiradimo istorija
Janina Paplauskait? -Leonavi?ien?
Kraštotyrinink?
Važiuodami nuo Papil?s link Tryški?, pasiaukel?je pamatysite gražuol? Šiaudin?s bažnyt?l?, o pravažiav? Šiaudin? negalit nepasteb?ti laukuose ?sp?dingos sen? liep? al?jos, vedan?ios ? kažkada klest?jus? Mešk?n? dvar?. Žinios apie j? iki šiol mus pasiek? tik nuo XIX a. vidurio, kai ?ia apsigyveno Beresnevi?i? gimin?, valdžiusi ir Šiaudin?s dvar?, maždaug 80 met? priklausius? Godlevskio šeimai.
Mešk?n? dvaro atsiradimo istorija glaudžiai susijusi ir su šalia buvusiu Meški? dvaru, v?liau tapusiu akalica (bajorkaimiu). Štai kokius duomenis pateikia lenk? istorikas Grzegorz B?aszczyk "Herbarz szlachty žmudzkiej" IV t., 315 psl.: "1599 metais smulkus šl?kta Jonas Narvaišaitis ( Jan Narwojszojt) nusipirko žem?s vald? Mešk?nuose, Maž?j? Dirv?n? paviet?. 1690 met? surašyme Meški? dvar? jau vald? jo palikuonis Adomas Norvaiša (Adam Narwoysz). Turi tik 1 d?m?. 1739 m. Adomo s?n?s Jurgis ir Jonas (Jerzy ir Jan) jau vald? ir šalia esan?i? Opidil? (Opidiel?), dar šaukiam? ir Szaudyny vardu. Istorikas mano, kad „grei?iausiai kalbama apie dabartin? Šiaudin? ? šiaur?s rytus nuo Meški? (Mieszki), t. y., kelyje iš Tryški? ? Papil?. 1763 m. Jurgis, s?nus Mykolo, ir Jonas, s?nus Baltramiejaus, Norvaišos pardav? šias valdas“.
Nors dokumentuose nenurodyta, kam Norvaišos pardav? Šiaudin?, ta?iau žinome, kad jau 1775 m. Šiaudin?je naujasis dvaro savininkas Rokas Godlevskis pastat? medin? bažny?i?. Godlevskis atvyko ? Šiaudin? iš Kurš?n? parapijoje buvusio Omol?s dvaro (dabartiniai Amaliai, nuo Kurš?n? važiuojant link Šiauli? apie 12 km). Gretimame Meški? dvare gyveno Jonas Ivanauskas (dailininko Nikodemo senelis), antr? kart? ved?s Eleonor? Hin?ait? (Hinczowna). Iš Omol?s ? Meški? akalic? atvyko bajoras Ignotas Hinšas (Ignacy Hincz) ir 1795 m. vasario 17 d. Tryški? bažny?ioje susituok? su kilminga mergina Brigita Mitavi?i?te. Liudininkais vestuv?se buvo Rokas Godlevskis iš Šiaudin?s dvaro ir Jonas Ivanauskas iš Meški?. Šios ir v?liau rastos užuominos sufleruoja, kad Jono Ivanausko žmona gal?jo b?ti Ignoto Hin?o sesuo. Ignotas po vestuvi? gr?žo ? Omol? ir ?ia 1796 m. rugpj??io 28 d. susilauk? pirmagimio Nikodemo Rufino. Vaik? krikštijo Tadeušas Rubaževi?ius su Regina Godlewska (pagal pavard? negaliu pasakyti, ar ji buvo ištek?jusi, ar mergina). ?domu tai, kad ši pora dar 1773 metais kaip asistentai minimi ir Juozapo Godlevskio (Garliavos ?k?r?jo) krikštynose.
Kadangi Hin?ai daugiau vaik? nesusilauk?, sunku nustatyti, kada jie tiksliai persik?l? gyventi ? Papil?s parapij?, neaišku ir kas Hin?us siejo su Godlevskiais, ta?iau 1811 m. gruodžio 16 d. Šiauli? pavieto dvar? surašyme Ignotas Hin?as (53 m.) jau gyvena Mešk?n? dvare kaip savininkas. Kartu su juo gyvena 15 m. s?nus Nikodemas. Pastab? laukelyje parašyta, kad per 1794 m. revizij? Ignotas Hin?as gyveno Omol?je. O v?liau jam bajoras (GD) Liudvikas Godlevskis perleido geros b?kl?s Mešk?n?, šalia Šiaudin?s, vald? su 2 „sielomis“. Liudvikas – Roko Godlevskio vienintelis s?nus, Šiaudin?s dvar? paveld?toj?s 1806 m. po t?vo mirties, buvo Šiauli? apskrities žem?s rib? teis?jas. Tai gi, Mešk?n? dvaro atsiradimo data galima laikyti 1807-1811 metus.
Ignotas Hin?as, Mešk?n? dvaro ?k?r?jas, mir? 1820 m. liepos 14 d., b?damas 67 met?. Jo vienintelis s?nus Nikodemas gavo ger? išsilavinim?, tapo Šiauli? pavieto žem?s rib? teis?ju, ved? Karolin? Kryževi?i?t?. Nesusilauk?s palikuoni?, 1840 m. rugs?jo 7 d. mir? Mešk?n? dvare nuo džiovos. Jo našl? antr? kart? neištek?jo ir paskutin? kart? pamin?ta 1848 m. kaip Ksavero Ivanausko iš Paragi? dvaro dukros Eleonoros Zofijos krikštamot?. Mir? Karolina nežinia kur ir kada, bet ne Mešk?n? dvare.
Por? met? anks?iau, 1846 m. birželio 1 d., pirm? kart? Papil?s bažnytin?je knygoje pamin?ta Beresnevi?i? pavard?, kurie, gal b?t, tuo metu jau buvo ?sigij? Šiaudin?s dvar?. Julijona Eufrozina Beresnevi?ien?, Juozapo žmona, gyvenanti Papil?s parapijoje (nenurodyta tiksli vieta), Tryški? bažny?ioje pakrikštijo Nikodem? Ivanausk? (b?sim?j? dailinink?).
Kada Hin?o našl? pardav? Mešk?nus Beresnevi?iams, nežinia, ta?iau jau 1857-05-12 Mešk?nuose gim? pirmoji min?tos Eufrozinos ir Juozapo Beresnevi?i? s?naus Jono Henriko ir Pranciškos Horodeckait?s dukra Benigna Bronislava. Ši šeima iki 1868 m. Mešk?nuose susilauk? aštuoni? vaik? ir tik vienintelis Stanislovas neišgyveno. Kai 1871 m. mir? šeimos galva (53 m.), jauniausiam Pranciškui buvo tik 3 metukai. 1880 m. mir? gana jauna Jono našl? Pranciška Horodeckait? (46 m.). Vaikai liko vieni. Vyriausiai Benignai buvo 23 metai, jauniausiam Pranciškui – 12 met?. 1881 m. Kauno gubernijos žemvaldži? surašyme nurodoma, kad 1881 m. Mešk?n?-Šiaudin?s dvar? Papil?s vals?iuje paveld?jo Jono, Kazimiero s?naus, Beresnevi?iaus vaikai: Benigna, Jadvyga, Stefanija, Julija, Sofija, Sigizmundas (Zigmantas) ir Pranas. „Visi jie gyvena vietoje, patys priži?ri vald?“. Dvar? sudaro 126 dešimtin?s geros žem?s (apie 137,5 ha), 80 dešimt. prastos ir 67 dešimt. miško (viso apie 300 ha).
Tolimesn? Beresnevi?i? šeimos ir j? valdyto Mešk?n? dvaro istorija - ne kart? aprašyta. Dauguma Beresnevi?i? gimin?s atstov? amžinojo poilsio atgul? priešais dvar? esan?iose Šiaudin?s kaimo kapin?se (Akmen?s raj.).
Po II Pasaulinio karo dvaras sudeg?, liko tik didžiulis parkas ir ta gražioji al?ja, kur liepos susodintos tiksliai kas septyni su puse metro.
Papil?s parkas, tiksliau - buvusio parko liku?iai, yra Papil?s miestelio Liep? gatv?je, dešiniajame Ventos up?s krante, 0,3 km ? pietus nuo tilto per Vent?. Parke auga keletas mažalapi? liep?, 6 kanadin?s tuopos. Storiausios tuopos apimtis kr?tin?s aukštyje net 4,6 m. Šio parko ?žymyb? - dabar jau trylikakamien? liepa (iki 1982 m. buvo šešiolikakamien?).
Papil?s vardinis ?žuolynas yra ant Ventos up?s skardžio, tarp sen?j? kapini? ir kelio Papil?-Raud?nai. ?žuolyno ?veisimo sumanytojas seni?nas Antanas Vai?ius taip sugalvojo ?amžinti r?m?jus, kurie prisid?jo ir visaip r?m? Papil?s 750 met? jubiliejaus pamin?jim?, monografijos „Papil?" išleidim?, jos pristatym?, kitus miesteliui svarbius ?vykius. ?žuolyno sodinimo švent? ?vyko 2003 m. balandžio 12 d. Jos metu, grojant Papil?s kult?ros ir laisvalaikio centro kaimo kapelai, pasodinti ir apdainuoti pirmieji 75 ?žuolikai. Dabar jame auga 152 ?žuoliukai. Šiam ?žuolynui skirtas 0,6 ha plotas bus užsodintas artimiausiais metais. ?ia savo ?žuolus pasodino ir dar sodins Kilniausio poelgio nominantai, išleist? knyg? „Papil?s kraštas" ir „Papil? širdyse ir likimuose" r?m?jai, žym?s žmon?s aplank? Papil?.
Paragi? parkas ir dvarasyra dešin?je kelio Balsiai - Papil? pus?je, apie 0,5 km? pietus nuo kelio. Parko teritorija užima 3,4 ha. Dvaras nuo 1954 m. priklaus? Ivanauskams. ?ia gim? ir gyveno seserys rašytojos Sofija Pšibiliauskien? ir Marija Lastauskien?, pasirašin?jusios bendru Lazdyn? Pel?dos vardu. Dvaro teritorijoje yra išlik?s gyvenamasis namas, kl?tis, pirtis, daržin?.
Parke yra išlikusios liep? al?jos, taip pat auga baltosios tuopos, 2 karpotieji beržai, klevai, uosiai, lazdynai. Dvaro pastatai - kult?ros paveldo objektas - priklauso Akmen?s rajono savivaldybei.