Eglesių parkas yra 4 km. į šiaurės rytus nuo Papilės, tarp kelio Papilė-Kruopiai ir Šaltiškių tvenkinio, Eglesių kaimo šiaurės rytinėje dalyje. Bendras plotas - 2,7 ha. Eglesių dvarą 1906 m. vasario 3 d. pirko Aleksandro Godlevskio dukra Zofija Bučekienė. Jos vyras Emanuelis Bučekas buvo girininkas, labai mylėjo gamtą, todėl prie savo dvaro sodino įvairius medžius, tiek vietinės kilmės, tiek atvežtinius. Po antrojo pasaulinio karo savininkas pasitraukė iš savo dvaro, todėl dvaras ir parkas liko neprižiūrimi. Kolūkiniais laikais parką prižiūrėjo S. Daukanto kolūkis, nes greta buvo kontora ir centrinė gyvenvietė. Dvaro pastatų nebėra. Dabartiniu metu parkas prižiūrimas seniūnijos, jį tvarko iš viešųjų darbų paskiri darbininkai, be to prieš renginius talkas rengia Eglesių kaimo bendruomenė. Jame auga paprastieji uosiai, klevai, liepos, ąžuolai, tuopos, gudobelės, alyvų ir Vanhuto lanksvos krūmai, buvusio sodo likučiai. Iš retesnių medžių auga veimutinė pušis, Sukačiovo maumedžiai, paprastieji bukai, pilkasis ir 3 sidabriniai kėniai, paprastasis skirpstas, baltažiedis vilkmedis, paprastoji vinkšna, 2 melsvosios pacūgės, melsvoji dygioji eglė, raudonasis ąžuolas, 2 totoriniai klevai, vakarinės tujos. Parkas mėgiamas ir lankomas vietinių gyventojų, čia vyksta bendruomenės renginiai.
Kairiškių parkas yra gyvenvietės vakarinėje dalyje, dešiniajame Virvytės krante, bendras plotas 12,6 ha. Palei upę, apie 2 ha plote yra vaismedžių sodas. Sodą iš vakarų ir pietų juosia liepų eilė. Vakarinėje sodo dalyje, prie kelio, yra apie 35 m. ilgio vandens telkinys, apaugęs liepomis ir klevais. Parke auga sibirinis maumedis, paprastasis kaštonas, totorinis klevas. Šiuo metu turto savininkas yra Vladas Sirutavičius.
Klaišių buvusio dvaro ir parko teritorija užima 11,1 ha. Parkas yra kelio Šemetaičiai - Kruopiai dešinėje pusėje, 6 km nuo Šemetaičių, Klaišių kaimo pietvakarinėje dalyje. Parkas yra ant dešiniojo Pragalvio upelio kranto. Ši teritorija nuosavybės teisėmis priklauso Vincui Karveliui, kurio tėvas dvarą pirko 1925 m. iš Eugenijaus Burbos, o šie dvarą valdė jau 1841 m. Senųjų pastatų mažai bėra likę. Iš parko likę tik parko teritoriją juosianti liepų ir kaštonų eilė, auga uosiai, drebulės, klevai, keletas raudonuogio šeivamedžio krūmų. Stambiausias parko medis - paprastasis ąžuolas, kurio skersmuo siekia 1,3 m.
Meškėnų buvusio dvaro parkas užima 4,4 ha plotą ir yra apie 300 m. į šiaurės vakarus nuo Šiaudinės kaimo kapinių. Į parko teritoriją nuo vieškelio Papilė-Balsiai veda gana graži 100 liepų alėja. Atstumas tarp atskirų eilių ir tarp medžių eilėje po 7,5 m. Alėja atsiremia į parko vidurį. Parką juosia liepų alėja. Parke auga kaštonai, uosiai, paprastieji klevai, drebulės, alyvų, paprastųjų karaganų krūmai, pušys, beržas, Engelmano eglė, europinis maumedis, yra sodo likučiai.
Papilės parkas, tiksliau - buvusio parko likučiai, yra Papilės miestelio Liepų gatvėje, dešiniajame Ventos upės krante, 0,3 km į pietus nuo tilto per Ventą. Parke auga keletas mažalapių liepų, 6 kanadinės tuopos. Storiausios tuopos apimtis krūtinės aukštyje net 4,6 m. Šio parko įžymybė - dabar jau trylikakamienė liepa (iki 1982 m. buvo šešiolikakamienė).
Papilės vardinis ąžuolynas yra ant Ventos upės skardžio, tarp senųjų kapinių ir kelio Papilė-Raudėnai. Ąžuolyno įveisimo sumanytojas seniūnas Antanas Vaičius taip sugalvojo įamžinti rėmėjus, kurie prisidėjo ir visaip rėmė Papilės 750 metų jubiliejaus paminėjimą, monografijos „Papilė" išleidimą, jos pristatymą, kitus miesteliui svarbius įvykius. Ąžuolyno sodinimo šventė įvyko 2003 m. balandžio 12 d. Jos metu, grojant Papilės kultūros ir laisvalaikio centro kaimo kapelai, pasodinti ir apdainuoti pirmieji 75 ąžuolikai. Dabar jame auga 152 ąžuoliukai. Šiam ąžuolynui skirtas 0,6 ha plotas bus užsodintas artimiausiais metais. Čia savo ąžuolus pasodino ir dar sodins Kilniausio poelgio nominantai, išleistų knygų „Papilės kraštas" ir „Papilė širdyse ir likimuose" rėmėjai, žymūs žmonės aplankę Papilę.
Paragių parkas ir dvaras yra dešinėje kelio Balsiai - Papilė pusėje, apie 0,5 km į pietus nuo kelio. Parko teritorija užima 3,4 ha. Dvaras nuo 1954 m. priklausė Ivanauskams. Čia gimė ir gyveno seserys rašytojos Sofija Pšibiliauskienė ir Marija Lastauskienė, pasirašinėjusios bendru Lazdynų Pelėdos vardu. Dvaro teritorijoje yra išlikęs gyvenamasis namas, klėtis, pirtis, daržinė.
Parke yra išlikusios liepų alėjos, taip pat auga baltosios tuopos, 2 karpotieji beržai, klevai, uosiai, lazdynai. Dvaro pastatai - kultūros paveldo objektas - priklauso Akmenės rajono savivaldybei.