2024 gruodžio 9 d.

Turizmas

Bažnyčios

Papilės Šv. Juozapo bažnyčia. Šiaudinės Švč. Mergelės Marijos bažnyčia.

Gamtos paminklai

Penkiolikakamienė liepa Rudikių ąžuolas Užbrasčių ąžuolas

Jurakalnis

Į pietus nuo senųjų kapinių, kairiajame Ventos krante, stūkso išvaizdus medžiais apaugęs gūbrys, nuo skardžio atskirtas gilia griova, nueinančia į Ventos upės slėnį - tai Jurakalnis

Malūnai

Augustaičių malūnas Papartynės malūnas Papilės malūnas Pašilės malūnas Rudikių malūnas

Muziejai

Simono Daukanto memorialinis muziejus. Lazdynų Pelėdos muziejus

Paminklai

S. Daukanto paminklas. S. Daukanto kapas. Paminklas 1863-1864 m.sukilėliams Biliūniškėse. Paminklinis akmuo Užbrasčių kaime 1863 m. laisvės kovotojams atminti. Šv. Jurgio paminklas

Parkai

Eglesių parkas, Kairiškių parkas, Klaišių buvusio dvaro parkas, Meškėnų buvusio dvaro parkas, Papilės parkas, Papilės vardinis ąžuolynas, Paragių parkas

Piliakalniai

Sustojus Papilėje, viename seniausių Žemaitijos miestelių, pirmiausia derėtų užkopti ant dviejų piliakalnių, tolimos istorijos liudininkų.

Apžadų kapeliai

Kelio Tryškiai - Viekšniai atkarpoje, už Kairiškių gyvenvietės, veda lauko keliukas į Apžadų kapelius.

Seniūnija

 

Po Antrojo pasaulinio karo dabartinės Papilės seniūnijos teritorijoje buvo daug smulkių apylinkių. Dalis seniūnijos kaimų yra priklausę tuometiniam Kuršėnų rajonui. Šiandieninė seniūnijos teritorija susiformavo po 1962 m., Akmenės rajonui perdavus buvusią Biliūniškių apylinkę. Vis dėlto iki 1970 m. dabartinės seniūnijos teritorijoje dar buvo Urbonaičių, Biliūniškių, Klaišių, Barvydžių ir Kairiškių apylinkės.

Sujungus į vieną darinį Papilės, Urbonaičių, Biliūniškių ir Klaišių apylinkes, pagaliau susiformavo stambesnė ir vientisa Papilės apylinkė. Jos pirmininke išrinkta iki tol Urbonaičių apylinkės sekretore dirbusi Marijona Barvydaitė. Iki jos Papilės apylinkės pirmininkas buvo Juozas Povilauskas. Vykdomajame komitete, be pirmininko, dirbo sekretorė, buhalteris, kasininkas, ir karinės įskaitos vedėja. Ilgainiui prie Papilės apylinkės buvo prijungta buvusi Barvydžių apylinkė. 1986 m. panaikinus Kairiškių apylinkę ir dalį jos teritorijos dešiniajame Virvytės krante priskyrus Papilei, susiformavo dabartinė apie 250 km2 ploto seniūnija.

            Apylinkės taryba anuomet buvo renkama kas dveji metai. 1985-1987 m. apylinkės tarybos vykdomojo komiteto pirmininku dirbo Jonas Serapinas, 1987-19910 m. - Aldona Dagelienė. Pertvarkius savivaldos sistemą, 1990 m. apylinkės viršaičiu išrinktas Antanas Vaičius, iki tol buvęs Papilės paukštininkystės ūkio profsąjungos komiteto pirmininku.

            1995 m. įsigaliojo vietos savivaldos įstatymas, apylinkės tapo seniūnijomis, nuo birželio 1 d. seniūno įsakymu į darbą priimti kasininkė-sąskaitininkė, seniūno pavaduotoja, vyr. buhalterė, rankinio valymo darbininkė, tarnybinių patalpų valytoja, o nuo liepos 1 d. - globos ir rūpybos darbuotoja.

Papilės seniūnijos plotas 23,8 tūkst. ha., gyvena 3325 gyventojai. Seniūnijos teritorijai priklauso Papilės miestelis ir 68 kaimai, iš jų 25-uose gyventojų nėra. Didžiausi kaimai: Daubiškių, Kairiškių, Pelkelės, Klaišių, Kalniškių, Gumbakių, Eglesių, Biliūniškių. Juose, įskaitant ir Papilės miestelį, gyvena 77 proc. seniūnijos gyventojų. 

Seniūnas Antanas Vaičiusseniūnijai vadovauja nuo 1990 m.Dirba 5 darbuotojai: seniūno padėjėja, vyresnioji buhalterė, socialinio darbo organizatorė, socialinė darbuotoja teikianti paslaugas socialinės rizikos šeimoms, tarnybinių patalpų valytoja. Gyventojus aptarnauja žemės ūkio skyriaus specialistė,  socialinės paramos skyriaus specialistė.

100-mečiui

Kontaktai

Akmenės rajono Papilės

seniūnijos rėmimo fondas
Kodas 153091222
J. Basanavičiaus g. 22A, Papilė,

LT-85243, Akmenės r. sav.
Tel. (8 425) 32633
El. paštas antanas@vaicius.lt

 

2009 - 2024 © Papilės kraštas