Naujienos / Archyvas

        Lietuvos Respublikos seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei jo puoselėjimo svarba.

      Ta proga Papilėje organizuota tarpregioninė folkloro šventė „Ir paauga žalė leipa“.

      Renginio vedėjos režisierė N. Grudžinskienė ir mėgėjų dramos teatro dalyvė St. Vašnorienė šmaikščia žemaičių tarme, pasitelkusios tautosakos elementus, pristatė folkloro kolektyvus.

     Pirmieji į sceną pabiro mažieji, -tai Naujosios Akmenės Saulėtekio gimnazijos vaikų folkloro kolektyvas „Šarkutis“ (vad. D. Jarušaitienė). Šarkučiai apsirengę piemenėliais smagiai šoko, dainavo, šmaikštavo.

      Mūsiškių folkloro kolektyvas „Liepužė“ (vad. D. Savickienė) dainavo apie gamtos grožį ir piliakalnius garsinančius Papilę. Tautosakos pasakojimais ir padavimais papildė S. Daukanto gimnazijos mokiniai: J. Jašmontaitė, E. Dapšytė, N. Kyzikaitė, T. Spaičys. Juos parengė mokytojos D. Karvelytė ir S. Dapšienė.

      Gausiausias dalyvių skaičiumi - Luokės seniūnijos (Telšių r.) folkloro ansamblis „Šatrija“ (vad. V. Benešienė). Tai daugiau nei 40 metų gyvuojantis kolektyvas, koncertavęs daugelyje pasaulio šalių, parengęs daugybę teminių folkloro programų. Šįkart ansamblio programoje atsispindėjo rugio kelias nuo sėjos iki duonos kepalo ant stalo. Beje, duonele luokiškiai pavaišino visus žiūrovus.

      Ventos kultūros namų „Volungės“ programoje dominavo jaunosios kraičio spalvingumas ir gausumas, laukiant bernelio.

      Žiūrovų gausių ovacijų sulaukė Viekšnių kultūros centro folkšoko grupė „Votaptata“ (vad. V. Krasauskienė). Modernizuotos folkloro dainos išjudino žiūrovus ne tik kartu dainuoti, bet ir į taktą pasilinguoti.

       Kultūros namų vadovei  V. Kupstienei įteikus padėkos raštus ir rudenines puokšteles – visi kolektyvai užtraukė „Ir paauga žalė leipa“. Kultūros namų kiemelyje pasodinta  liepelė, kaip pirmosios folkloro šventės akcentas, kaip etninės draugystės simbolis.  Šventė taps kasmetine.