Etninės kultūros konferencija Papilėje

Su konferencijos dalyviais susitiko Vidaus reikalų viceministras Giedrius Surplys, kuris akcentavo, kad etninė tapatybė ir kultūra yra svarbūs regioninės politikos svertai. Viceministras papasakojo apie rengiamą šalies „Baltąją knygą“, kurioje svarbios dėlionės yra emigracija ir populiacija, tai susiję su ekonomika, poreikiu dirbti. Svarbu ne tik darbo vieta, bet ir aplinka, kultūros, švietimo sferų plėtotė. Konferencijos dalyviai teiravosi, kaip būtų galima susipažinti su „Baltąja knyga“. Viceministras atsakė, kad ji dar tik rengiama, aktyviai dalyvauja savivaldybių merai, knygos galutinio varianto nėra, o norintieji susipažinti su apmatais, gali parsisiųsti elektroniniu paštu. Pagrindinis optimizavimo tikslas, sakė viceministras, gerinti regionų įvaizdį. „Dabar Lietuva gyvena geriausią savo laiką“,- sakė prelegentas. Norima efektyviau panaudoti valstybės išteklius. Konferencijos dalyviai aktyviai dalyvavo diskusijoje, priekaištavo viceministrui dėl centralizacijos, dėl regioninės politikos netolygumo. Savivaldybės meras V. Mitrofanovas, kalbėjęs konferencijos pradžioje, įsiterpė ir po viceministro kalbos. Jis sakė, kad iš Lietuvos bėga žmonės ir ne tik dėl didesnių atlyginimų užsienio šalyse, bet ir dėl to, kad mūsų šalyje nėra stabilumo, kad ilgai gyvename reformų chaose. Lietuvos ūkio optimizavimu naikinamos ligoninės, mokyklos. Meras palinkėjo parengti pertvarkos „Baltąją knygą“ tokią, kad ji neliktų visam laikui „balta,“o būtų spalvinga.
Istorikė V. Girininkienė, prieš keletą metų rengusi monografiją apie Papilę, į konferenciją atvežė ką tik išspausdintą 2018 metų kalendorių, skirtą istoriko, švietėjo Simono Daukanto gimimo 225-osioms metinėms. Istorikė sakė, kad siekiama 2018-uosius paskelbti S. Daukanto metais. „Nėra kitos tokios asmenybės, kuri prilygtų Daukantui. Tai, ką kadaise sakė S. Daukantas, sugrįžta dabar,- sakė istorikė. Ji parodė pluoštą dokumentų ir nuotraukų, susijusių su Simonu Daukantu. Istorikė sakė apvažiavusi Sankt Peterburgą, Latvijoje - Svirlaukį, Rygą, ieškodama Daukanto gyventų metų. Kalendorius išryškina S. Daukantą kaip istoriką, tautosakos rinkėją, leidinių ūkiui rašytoją.
Konferencijoje dalyvavęs docentas Juozas Pabrėža gražia žemaitiška šneka pristatė ką tik iš spaudos išėjusią jo parašytą „Žemaičių gramatiką“.
Konferencijoje apie etninės kultūros specialistų poreikį mokykloms, apie etninės kultūros ugdymą suaugusiųjų mokyklose, Lietuvos gyvenamųjų vietovių vardų kaitą XX amžiaus antrojoje pusėje, apie Latvijos lietuvių etninio tapatumo raišką XX amžiaus pradžioje pranešimus padarė doc. A. Bylaitė-Žakaitienė, D. Kulikauskienė, F. Kavoliūtė, taip pat L. Lichtarovičienė, A. Noreikaitė ir kiti prelegentai. Kalbėjo Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas V. Jocys. Renginyje dalyvavo Savivaldybės mero pavaduotojas A. Nicius, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja J. Rekašienė, Akmenės krašto muziejaus direktorė L. Stupurienė, Naujosios Akmenės muzikos mokyklos direktoriaus pavaduotojas V. Bagavičius ir kiti.
Antrojoje dienos pusėje vyko Etninės kultūros globos tarybos ir regioninių etninės kultūros globos tarybų posėdis. Svečiams surengta ekskursija po gražiąsias Papilės regiono vietas.
Autorės nuotraukose: Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas V. Jocys dėkoja Papilės seniūnui A. Vaičiui; istorikė V. Girininkienė S. Daukanto kalendorių įteikė Savivaldybės merui V. Mitrofanovui; kalba viceministras G. Surplys. J. Irnienės nuotraukoje latvių delegacija prie S. Daukanto kapo.
Julija Sejavičienė (laikraštis „Vienybė“, 2017-11-22)
![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
