2024 kovo 28 d.

Turizmas

Bažnyčios

Papilės Šv. Juozapo bažnyčia. Šiaudinės Švč. Mergelės Marijos bažnyčia.

Gamtos paminklai

Penkiolikakamienė liepa Rudikių ąžuolas Užbrasčių ąžuolas

Jurakalnis

Į pietus nuo senųjų kapinių, kairiajame Ventos krante, stūkso išvaizdus medžiais apaugęs gūbrys, nuo skardžio atskirtas gilia griova, nueinančia į Ventos upės slėnį - tai Jurakalnis

Malūnai

Augustaičių malūnas Papartynės malūnas Papilės malūnas Pašilės malūnas Rudikių malūnas

Muziejai

Simono Daukanto memorialinis muziejus. Lazdynų Pelėdos muziejus

Paminklai

S. Daukanto paminklas. S. Daukanto kapas. Paminklas 1863-1864 m.sukilėliams Biliūniškėse. Paminklinis akmuo Užbrasčių kaime 1863 m. laisvės kovotojams atminti. Šv. Jurgio paminklas

Parkai

Eglesių parkas, Kairiškių parkas, Klaišių buvusio dvaro parkas, Meškėnų buvusio dvaro parkas, Papilės parkas, Papilės vardinis ąžuolynas, Paragių parkas

Piliakalniai

Sustojus Papilėje, viename seniausių Žemaitijos miestelių, pirmiausia derėtų užkopti ant dviejų piliakalnių, tolimos istorijos liudininkų.

Apžadų kapeliai

Kelio Tryškiai - Viekšniai atkarpoje, už Kairiškių gyvenvietės, veda lauko keliukas į Apžadų kapelius.

Naujienos / Archyvas

Paminklas Laisvei ir Nepriklausomybei

2014.02.21
 
                      Prieš pusę metų išgirdau idėją, kad Papilėje reikia pastatyti paminklą Lietuvos valstybės atkūrimo 100-ųjų metinių proga. Graži idėja, puikus tikslas. Prasminga. Pradėjau galvoti, kaip jis gali atrodyti, kur statyti, kokio gražumo jis turi būti. 

                     Viskas lyg ir aišku, bet neradau atsakymo, o kam gi jis reikalingas? Ar tik dar vienas „balvonas“ su užrašu? Dar viena sutvarkyta aikštė, kurios centre stovi graži skulptūra? Ar visiems miestelio gyventojams patiks būtent tokia skulptūra, ar neatrodys, kad ranka ne taip pakelta, ar žiūri ne ten, o gal bus šiuolaikinis paminkas, kuriame nei rankų, nei galvos nėra? Ir pradėjau ieškoti atsakymo – kas yra laisvė ir nepriklausomybė? Kas ją išreiškia, kur yra tas simbolis, kas leistų parodyt, kad žmonės, pastatę paminklą iš tiesų yra ir laisvi, ir nepriklausomi.

                      Yra daug gražių paminklų pastatyta tarpukaryje. Lietuva, nualinta pirmo pasaulinio  karo, nepriklausomybės kovų, per 10-15 metų pastatė paminklus beveik visuose Lietuvos miestuose, miesteliuose ir kaimuose. Dažniausiai buvo statoma iš surinktų, paaukotų  lėšų. Paminklų statymą organizavo visuomenininkai, ne valdžios atstovai. Labai įvairi meninė jų išraiška – angelas, nutraukęs grandines (Kaune), obeliskas su kryžiumi (Šiauliuose), obeliskas su skulptūrinėmis kompozicijomis (Rokiškyje), nedidelis obeliskas iš lauko akmenų (Meškuičiuose)...

                      Tarpukaryje buvo statomi ir kiti paminklai, kurie įprasmino lietuvių tautos kovą už savo valstybę, kalbą, istoriją. Puikus pavyzdys yra ir Papilėje pastatytas Simono Daukanto paminklas. Miestelio turgaus aikštėje iškilo puikus paminklas su skulptūra, sukūrė naują Papilės simbolį. Prie tokių paminklų reikėtų priskirti ir Vytauto paminklų statytą 1930 metais. Visi šie paminklai rodė, kad gyventojai gerbia savo istoriją ir džiaugiasi šalies laisve ir nepriklausomybe.

                      Vėliau karas, okupacija pakeitė paminklų statymo Lietuvoje tradiciją. Atėjo kitokie paminklai – kariams išvaduotojams, svetimos valstybės ideologiniams lyderiams, valdžiai įtikusiems vietiniams  vadams. Formavosi naujas, agresyvus, ideologiškai pagrįstas paminklų statymo stilius. Paminklai turėjo dominuoti erdvėje, įtikinti visus okupacinės valdžios jėga ir stiprybe. Gaila, kad mūsų sąmonėje taip ir liko imperinis paminklo modelis. Tik didelis, agresyvus monumentas gali išreikšti svarbią idėją. Pasakius, kad paminklas bus mažas, kuklus, derantis su erdve, daugeliui pasirodys, kad taip gali būti sumenkinta pati paminklo idėja.

                      Priėmus sprendimą, kad paminklas bus, reikia atsakyti į pagrindinį klausimą, o kam gi skirtas šis paminklas, kokie žmonės nusprendė, kad jis reikalingas, ką jis turi papaskoti žiūrovui. Kai bus  atsakymas, tai bus aišku, koks bus paminklas, jo estetika, dydis ir prasmė. Kam iš tiesų yra skirtas paminkas – pasipuikavimui prieš atvykėlius, dėl to, kad kažkas, esantis valdžioje, nori pasirodyti, o gal svarbiau pastatyti paminklą savo mintyse ir širdyje, pačiam pasijausti laisvam ir tada bus aišku, kokio paminklo reikia.

                      Kas atsitiks, kai  bus pastatytas paminklas Papilėje? Labiau pamilsit Tėvynę? Ar linksmiau švęsit Vasario 16-tąją? Gal kažkas sugrįš iš emigracijos, o gal atsikels daug jaunų šeimų gyventi į Papilę? O gal didesnės algos pasidarys? Vien dėl paminklo pastatymo, tikrai ne. Paminklas – tai tik „balvonas“, pastatytas viduryje aikštės. Jeigu nebus Jūsų visų noras būti laisviems ir nepriklausomies, nebus meilės Papilei, savo kaimynams, pagarbos vyresniems, meilės vaikams, paminklas ir liks šaltu akmeniu, nors bus gražus, puošnus ir brangus.

                      Kas atsitiko, kai pradėjo tvarkyti S.Daukanto aikštę? Pradžioje buvo baisu. Pirmiausia padarė S.Daukantą juodą, paskui išpjovė medžius. Iškasinėjo pievą. Tikrai baisu. Kol viskas buvo įprasta, daugelis pravažiuojančiųjų pro Papilę, net nežinojo, kad tame skverelyje, už medžių, yra vienas gražiausių ir prasmingiausių paminklų Lietuvoje. Dabar važiuojant pro Papilę vaizdas pasikeitė. Ar nepastebėjote,  kad sustoja daugiau automobilių, kad pro aikštę automobiliai važiuoja lėčiau? Ateis pavasaris ir sužaliuos nauji medžiai, bus pasodintos gėlės. Ar nepritrauks tai žmonių pažiūrėti, kodėl čia taip gražu, kokie žmonės čia gyvena, jeigu sugeba taip gražiai tvarkytis.  Šiuolaikinį keliautoją labai sunku sustabdyti, išprašyti iš automobilio. Bet jeigu sustojo, jis jau paieškos kažko įdomaus. Ar Papilė yra tik mažas miestelis, kur reikia sulėtinti greitį? Juk yra S.Daukanto aikštė, Šv. Juozapo  bažnyčia, S.Daukanto muziejus, pasivaikščiojimo takas prie Ventos. O kiek Jūs dar turite, bet niekam nerodote įdomybių miestelyje ir jo apylinkėse.

                      Naujas paminklas, kuris atsirastų prie bažnyčios, taptų dar vienu traukos objektu Papilėje. Sustoję pakeliaiviai gaus labai idomią ir intensyvią kultūrinę, istorinę, gamtinę programą. Sutvarkytos net dvi aikštės, istoriniai ir gamtos paminklai – tam, kad žmogus sustotų ir praleistų laiką Papilėje. O kokia nauda Papilės gyventojams? Kam mums to reikia? Juk sustojęs žmogus aplankys ir parduotuvę, norės pavalgyti, paskanauti kažko tikro, papilietiško, nusipirkti rankdarbių. Juk tai yra galimybė parduoti, galimybė užsidirbti. Keliaudami žmonės labai lengvai leidžia pinigus. Pasinaudokite tuo. Padėkite jiems praturtinti Papilę. Juk turtingas žmogus ir tampa laisvu. Turtingas žmogus  ir yra nepriklausomas. Kasdieninis darbas, rūpestis savo artimaisiais ir gyvenamaja aplinka, kaimynais – padaro mus laimingais. Tvirta bendruomenė yra laisva. Turtingi žmonės yra nepriklausomi.

                      Pradėkite kurti laisvą ir nepriklausomą Papilę. Statykite paminklą savo mintyse, širdyse. Jeigu suprasite, kad Jums reikia naujo paminklo, suorganizuokite mugę, šventę, kad visas pasaulis žinotų, kad Papilė statys paminklą Laisvei ir Nepriklausomybei. Kilniam tikslui pasiekti nebijokit pasikviesti įžymių, garsių žmonių. Gal Prezidentė taps Jūsų projekto rėmėja. Parašykit kiekvienas po laišką, pakvieskit ją globoti Jūsų projektą. Kai gaus 100 ar 200 laiškų iš Papilės, tikrai susidomės, kas čia vyksta.

                      Reikia tikėti savo idėja ir ją nuosekliai vykdyti. Tikrai atsiras daug rėmėjų, kurie padės ir pinigias, ir patarimais. Nebijokite susiburti į grupę, kuri organizuos ir propaguos šią idėją pasaulyje. Apie Jus turi žinoti visi. Nebijokit. Išnaudokit visus ryšius Lietuvoje ir užsienyje. Panaudokit interneto galimybes, įjunkit jaunimą, pamatysit, kaip jie noriai prisidės prie šios idėjos. Duokit jiems uždavinius ir patys nustebsit, kiek jie daug gali. Vasario 16–oji nėra vien istorinė šventė, kurią reikia minėti. Ji yra ateities šventė, kurią reikia švęsti linksmai ir orientuoti į ateitį. Paminklas yra tik simbolis, o laisvė ir nepriklausomybė yra kiekvieno žmogaus ir tautos būtinybė.

                      Tad leiskit Jus pasveikinti su gražia istorine švente, bei puikios idėjos – paminklo Lietuvos laisvei ir Nepriklausomybei – įgyvendinimo pradžia. Ir „Tegul meilė Lietuvos dega mūsų širdyse“.

 

                      Architektas Šarūnas Sabaliauskas

Paskutinį kartą atnaujinta: 2014.02.21 11:03
 

100-mečiui

Kontaktai

Akmenės rajono Papilės

seniūnijos rėmimo fondas
Kodas 153091222
J. Basanavičiaus g. 22A, Papilė,

LT-85243, Akmenės r. sav.
Tel. (8 425) 32633
El. paštas antanas@vaicius.lt

 

2009 - 2024 © Papilės kraštas